PRADŽIA

Kaip ir kasmet Lietuvos sociologų draugija tradiciškai kviečia kolegas pristatyti savo nuveiktus darbus ir tyrinėjimus – ką naujai apmąstėte, aprašėte, paaiškinote, operacionalizavote ar suklasifikavote. Mums svarbu pasidalinti savo pasiekimais, kad apie mūsų tyrimus žinotų ir kad mes patys labiau pažintume tai, kas neramina bei dominą sociologų bendruomenę. Žinios visada turi savaiminę vertę.

Pristatant savo tyrinėjimus, sykiu kviečiame pasidalinti ir įžvalgomis apie tai, kur slypi jūsų kuriamo sociologinio žinojimo vertė, kaip ji artikuliuojama, kaip ją geriausiai iškomunikuoti skirtingoms auditorijoms ir koks to žinojimo poveikis.

Žinių visuomenėje mokslininkai ir tyrėjai nuolat susiduria su imperatyviu klausimu – ko vertos jų kuriamos žinios ir tyrinėjimai, koks jų poveikis? Nors daugelis mūsų lengvai atpažintų, kuris sociologinis tyrimas kokybiškas, kuris ne, visgi mokslinio tyrimo vertė ir rezultatų patikimumas nebėra savaime suprantami. Jų nebeužtikrina privilegijuota mokslo pozicija visuomenėje, todėl vertę ir poveikį vis dažniau reikia įrodinėti ir artikuliuoti. Nesvarbu, ar rengiamas mokslinio tyrimo projektas, kurį vertins griežti anoniminiai ekspertai, ar rašoma ataskaita mokslo administratoriams, kurie neturi laiko ir kompetencijų gilintis į tyrimų turinį, ar internetinėje žiniasklaidoje diskutuojama su anonimiškais abstrakčios visuomenės atstovais, reikalaujančiais nutraukti socialinių ir humanitarinių tyrimų finansavimą, – vertės ir poveikio klausimas yra vienas esminių.

Vertė konstruojama socialiai, nes kiekvienas kontekstas reikalauja savitos kalbos, argumentų ir įtikinėjimo būdų. Viską apsunkina ir tai, kad ekspertinio žinojimo statusą ir autoritetą iš mokslininkų neretai siekia paveržti kitos (dažnai įžeidžios, nekritiškos ir itin pavydžios) pasaulio pažinimo ir artikuliavimo formos – popkultūra, propaganda, netikros žinios, politinės ideologijos ir pan.

Konferencijos metu skatiname ne tik pasidalinti savo mintimis apie atliekamus tyrimus, bet ir imtis sociologinės mūsų pačių darbo refleksijos, tiesiogiai susijusios tiek su sociologinio žinojimo kūrimo sąlygomis, tiek su skirtingais jo recepcijos kontekstais. Didesnės ar mažesnės jūsų įžvalgos bei subjektyvios pajautos tikrai vertos dėmesio, tad siūlome savo pranešimuose sykiu pasvarstyti ir šias temas :

  • Episteminis sociologinio žinojimo statusas;
  • Mokslas mokslui versus mokslas visuomenei;
  • Sociologijos autoritetas ir jo krizė;
  • Ekspertinio (į-)vertinimo ir recenzavimo patirtys;
  • Duomenų parinkimo ir pristatymo strategijos;
  • Metodologiniai žinių / tyrimų patikimumo klausimai;
  • Mokslinio žinojimo kvestionavimo situacijos;
  • Žinių kūrimo procesas, organizacinės ir laiko sąnaudos;
  • Vertės ir kokybės atpažinimo kriterijai;
  • Socialinio poveikio artikuliavimas;
  • Žalingoji sociologija;
  • Alternatyvūs socialiniai žinojimai ir jų įveikos būdai;
  • Amfetamininė ir skubanti sociologija.

Konferenciją organizuoja Lietuvos sociologų draugija ir KU Socialinių pokyčių studijų centras.
Renginį remia Lietuvos mokslo taryba.

LMT logo LSD logo  KU

Recent Posts